Bipolinio sutrikimo gydymas
Bipolinis afektinis sutrikimas – tikrai labai dažnas Lietuvoje. Neretai šis sutrikimas painiojamas su kitais nuotaikos, šizofreninio spektro sutrikimais arba apskritai nėra diagnozuojamas – kelis kartus per dieną drastiškai kintančios nuotaikos „nurašomos“ asmens charakterio ypatumams. Nediagnozuota liga nėra gydoma, tad progresuoja, o smegenyse vyksta negrįžtami pakitimai. Universalus patarimas įtarusiems, jog artimasis gali turėti bipolinį afektinį sutrikimą, tėra vienas – kuo greičiau kreiptis į Asmens sveikatos klinikos gydytojus psichiatrus.
Dažniausiai pasireiškiantys bipolinio susirgimo simptomai
Pirmieji bipolinio sutrikimo požymiai dažniausiai pasireiškia paauglystėje, kai vyksta hormoniniai pokyčiai. Jį turintys vaikai būna kitokie: liūdnesni, užsidarę arba kaip tik labai aktyvūs, tarsi turintys kažką panašaus į dėmesio aktyvumo sutrikimą. Bipolinį sutrikimą besigydantys suaugusieji dažnai įvardija paauglystėje staiga atsiradusias baimes, nerimą, liūdną nuotaiką, sutrikusį miegą. Arba kaip tik plūstelėjusį adrenaliną, negalėjimą rasti sau vietos, didžiulį norą bendrauti, ieškoti pažinčių. Dažnas prisipažįsta tuo metu pradėjęs rūkyti, paragavęs alkoholio ar net narkotikų – norėdamas tą adrenaliną išlaikyti arba atsikratyti baimių, liūdesio.
Psichotropinių medžiagų vartojimas arba panašias chemines reakcijas smegenyse sukelianti veikla – lošimai, intensyvi sportinė veikla, lydima papildų, steroidų vartojimo, besaikis pirkimas, valgymas ir kt. – gali byloti apie šį sutrikimą. Būklę pabloginti gali ir sunkus stresas, sunki infekcija, kitos ligos, galvos traumos.
Jeigu paauglystėje sutrikimas ir nepasireiškė, jis gali atsirasti 20–30 metų, patyrus didesnį stresą, susirgus, ar kai imama vartoti alkoholį, narkotikus, rūkyti, lošti ar aktyviai užsiiminėti adrenaliną sukeliančiomis veiklomis. Bipolinį sutrikimą turintis žmogus neturi saiko. Dėl to priklausomybės dažniausiai eina išvien su liga.
Bipolinis afektinis susirgimas yra kelių tipų, visi – gydomi
Bipolinis afektinis sutrikimas gali būti trijų tipų ir visi jie yra gydomi.
Pirmasis dažniausiai pasireiškia manija ir pakilimu. Manijos apimtas žmogus turi daug energijos, planų, kai kuriais atvejais jį gali užvaldyti net kliedesinės idėjos, nereikėti miego ir valgio. Jis paprastai negali sukoncentruoti dėmesio, protinė ir fizinė veikla yra mažo produktyvumo, chaotiška. Vedamas didžiulio entuziazmo žmogus gali visa galva nerti į sportą ar seksualinius santykius, sudaryti nepasvertų kontraktų, prisiskolinti pinigų.
Antrasis bipolinio sutrikimo tipas – kai vyrauja depresijos, gerokai sunkesnės ir gilesnės nei paprasta depresija, atsiranda minčių apie gyvenimo beprasmybę, savižudybę.
Trečiasis tipas – tarpinis, mišrus, tipas, kuomet labai greitai – daug kartų per dieną – žmogui gali keistis nuotaikos. Viskas būna gerai ir staiga krenta nuotaika. Svarbus požymis – tiek pakylėjimas, tiek liūdna nuotaika dažnai eina su pykčiu.
Nebijoti kviesti pagalbą ar atsitraukti
Įtarusiems, jog artimasis gali sirgti bipoliniu sutrikimu, svarbu žinoti, kad tai – liga. Bendraujant su sergančiuoju reikia turėti daug kantrybės, tolerancijos ir pastabumo. O pamačius pablogėjimo būseną – kuo greičiau padėti žmogui patekti pas specialistą. Pastebėjus stiprų pablogėjimą reikia būtinai kviesti greitąją pagalbą ir policiją. Nebijoti, kaip tai atrodys kaimynams, ar to, kad sergantysis pyks, kaltins. Pagalba turi būti suteikta tokia, kaip ir kad žmogui patyrus infarktą, insultą. Savaime simptomai nepraeis ir klaidinga galvoti kitaip.
Bipolinio sutrikimų konsultacijos teikiamos ir nuotoliniu būdu internetu SKYPE, WhatsApp, Viber, Messenger, Zoom ir kitomis komunikacijos programomis.
