Hipnoterapija

Hipnoterapija – vienas iš psichoterapijos metodų, kai yra naudojama hipnozė. Hipnozė yra tarpinė būsena tarp miego ir būdravimo. Tai tikroviška, normali, lengva būsena, kuriai charakteringa: intensyvi koncentracija (išorinių dirgiklių nebejautimas), raumenų atpalaidavimas bei aukštas įtaigos laipsnis. Jos metu žmogui sulėtėja pulsas, sumažėja deguonies sunaudojimas bei kraujospūdis. Hipnozės metu sąmonė išlieka budri, žmogus žino, ką sako ir daro, išsaugoma valios kontrolė ir užhipnotizuotieji žmonės bet kada panorėję seansą gali nutraukti. Hipnozė gali būti naudojama valgymo sutrikimams, mikčiojimui, nemigai, nerimui, įtampai, baimėms bei kitoms neurozėms gydyti. Taip pat gali būti taikoma kaip papildomas gydymas esant širdies kraujotakos sistemos sutrikimams, sergant bronchine astma, dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniam skausmui gydyti. Seansus veda hipnozės techniką įvaldęs specialistas, kuris padeda klientui įeiti į hipnozę, po to trumpais, aiškiais, pozityviais sakiniais, parenkamais pagal kliento problematiką, skatina kliento pasąmonę nukreipti reikalingas jėgas savęs sveikatinimui. Gali būti taikomi 6-10 ar daugiau seansų. Trukmė priklauso nuo žmogaus savijautos bei keliamų tikslų.