Valgymo sutrikimai
Vaikų ir paauglių valgymo sutrikimų gydymo specialistė gyd. psichiatrė – psichoterapeutė Daiva Pupšytė konsultuoja Vilniuje Asmens sveikatos klinikoje, Žalgirio g. 90. Tėvams, kurių vaikai serga valgymo sutrikimais, labai svarbu nelikti vieniems ir kreiptis pagalbos. Jiems reikalingi sąjungininkai, kurie padėtų kovoti su vaiko liga. Tačiau dažnai vaikai neturi galimybės, nežino kaip, bijo ar jaučia gėdą ir nepasako apie sunkumus, su kuriais susiduria.
Tėvams, kurių vaikai serga valgymo sutrikimais, labai svarbu nelikti vieniems ir kreiptis pagalbos. Jiems reikalingi sąjungininkai, kurie padėtų kovoti su vaiko liga. Tačiau dažnai vaikai neturi galimybės, nežino kaip, bijo ar jaučia gėdą ir nepasako apie sunkumus, su kuriais susiduria. Todėl tėvai gali būti tie, kurie pirmi pastebės, jog jų vaikas turi valgymo sutrikimų. Reiktų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
Svorio pokyčiai.
Tai apima nepakankamą svorio augimą pagal amžių, svorio kritimą, padidėjimą ar nuolatinį jo svyravimą.
Vengimas valgyti kartu su šeima.
Teigiama, jog jau pavalgė, ar valgys vėliau. Komentuojama, jog maistas nepakankamai sveikas, per riebus, kalbama apie per dideles ar per mažas porcijas.
Pradedama laikytis specialios dietos ar valgomas tik tam tikras maistas.
Vaikai ar paaugliai pradeda valgyti tik tariamai „ sveiką“ maistą, kuris turi kuo mažiau kalorijų, vengiama“ pavojingo“ maisto. Pradedama maitintis vegetariškai ar veganiškai, tikintis numesti svorio.
Namuose pradeda dingti maistas.
Vaikai ir paaugliai, kurie serga nervine bulimija ar persivalgymo sutrikimu, gali slėpti maistą savo kambaryje, kurį suvalgo likę vieni. Galima pastebėti, jog valgoma labai greitai, dilėmis porcijomis arba valgymo įpročiai lyg normalūs, bet stebimas nuolatinis svorio didėjimas. Esant nervinei bulimijai gali būti vėmimai, laisvinamųjų vartojimas, jaučiama gėda ir kaltė susijusi su maistu.
Didėjantis fizinis aktyvumas.
Jis nebūtinai yra valgymo sutrikimų simptomas, bet sergant nervine anoreksija ar nervine bulimija, dažnai stebimas ir didelis fizinis aktyvumas. Sportuojant norima numesti kuo daugiau svorio ar kompensuoti buvusį persivalgymą.
Sustiprėjęs išvaizdos sureikšminimas.
Vaikams ir ypač paaugliams susirūpinimas savo išvaizda yra normalus reiškinys, tačiau kai pradedama rengtis plačiais rūbais, vengti paplūdimio, baseino, nuolat girdisi kūno kritikavimas, sakymas, kad per daug svorio, nors objektyviai svoris normalus ar net per mažas, reiktų atkreipti dėmesį.
Elgesio pokyčiai.
Bendraujantis, aktyvus, turintis draugų vaikas ar paauglys tampa uždaru, atsiribojusiu ir nebendraujančiu. Atsisakoma susitikti su draugais, gali blogėti mokymosi rezultatai arba mokymasis tampa vienintele veikla, kuria užsiimama.
Padidėjęs noras gaminti maistą.
Pradedama gaminti visiems šeimos nariams, tačiau pats nevalgo arba labai valgo labai mažai.
Pastebėjus šiuos požymius, svarbu pasikalbėti su vaiku, išsakyti savo susirūpinimą, padrąsinti atsiverti ir pasiūlyti kartu kreiptis pagalbos į Asmens sveikatos kliniką. Kuo anksčiau gaunama pagalba, tuo geresni rezultatai.
