Kokios būdingiausios bipolinio sutrikimo išraiškos? Kaip jį atpažinti?

Kokios būdingiausios bipolinio sutrikimo išraiškos? Kaip jį atpažinti?

Kamuoja nuotaikų kaita, kenčiate depresines nuotaikas, o vieną dieną nubudę nei iš šio nei iš to jaučiatės it ant sparnų ir tai kartojasi ne pirmą kartą? Metas pasitikrinti ar nesergate bipoliniu sutrikimu. Apie tai kalbamės su Asmens sveikatos klinikos gydytoja psichiatre – Jolita Žurauskiene.

Kokios būdingiausios bipolinio sutrikimo išraiškos? Kaip jį atpažinti?

Pirmiausia svarbu paminėti, jog bipolinis sutrikimas – tai lėtinis smegenų funkcijos sutrikimas, priskiriamas psichikos sutrikimų kategorijai.

Pagrindiniai simptomai- nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (hipomanija ar manija), arba nuotaika pablogėja, energija, aktyvumas sumažėja. Šis sutrikimas  pagal esančias  fazes skirstomas  į  bipolinį sutrikimą su manija ( hipomanija), arba bipolinį sutrikimą, kurio metu pasireiškia depresijos simptomai. Dar gali būti bipolinis afektinis sutrikimas, mišri fazė. Manijos epizodo metu gali pasireikšti nerūpestingas linksmumas, pakili nuotaika iki nekontroliuojamo susijaudinimo, familiarumo, išryškėjusio seksualumo (tiek aprangoje, tiek elgesyje). Yra visur matomi, kalba garsiai ir greitai, gali neapgalvotai leisti pinigus (,,pirkimo manija“), vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, gali būti konfliktiški, įsivelti į muštynes,  tapti pavojingais sau ir kitiems. Tuo metu jiems reikia ir labai mažai poilsio, miego.  Gali būti manija su psichozės simptomais (tuomet  būna didybės kliedesių, haliucinacijų). Depresijos sindromo metu ( pvz.: sunki depresija be psichozės arba sunki depresija su psichozės simptomais). Vargina labai liūdna nuotaika, žmogus negali dirbti, būna, kad sunku net  pakilti iš lovos, nusiprausti, pavalgyti. Neturi jėgų, negali sukaupti dėmesio. Mišraus afekto metu nuotaika gali kisti labai greitai dienos metu, kelis kartus valandos bėgyje nuo labai pakilios, iki liūdnos, piktos, nerimo.

Bipolinio sutrikimo metu tiek depresijos fazė, tiek pakilumo būsenos gali trukti įvairų laiką, pvz.: po net kelias savaites, ar net mėnesius trukusį gilios depresijos epizodą staiga pakeičia ypatingai geros būsenos epizodas. Fazių kaitai reikšmės turi sezoniškumas, dideli išgyvenimai, alkoholio ir kitų  medžiagų vartojimas.

Kaip tos nuotaikų kaitos nesupainioti su tiesiog žmogaus charakterio, asmenybės savybėmis? Juk cholerikai taip pat staiga „užsidega“ ir taip pat greitai nurimsta.

Taip, cholerikų toks būdas, kuris gyvenimo bėgyje nelabai keičiasi. O esant bipoliniam sutrikimui būdingi labai ryškūs, kontrastiški elgesio, nuotaikos, bendravimo pasikeitimai, sutrikdantys aplinkinius. Sutrinka paties žmogaus socialinė, darbinė veikla, santykiai su artimaisiais.

Tai genetikos lemtas sutrikimas ar juo galima susirgti bet kada?

Ligos atsiradimą lemia biopsichosocialiniai faktoriai. Tai yra genetinės priežastys ( jei giminėje yra ar buvo sergančiųjų įvairiomis priklausomybių ligomis, nusižudžiusių, sergančių ilgai trukusiomis ir sunkiai gydomomis depresijomis). Labai svarby, koioje Šeimoje, aplinkoje vaikas auga. Nes patiriamas nuo mažų dienų stresas šeimoje, patyčios gali turėti įtakos sutrikimo pradžiai, pasunkinti šio sutrikimo eigą. Tik ~prieš pora dešimtmečių atkreiptas dėmesys į šio sutrikimo komorbidiškumą su įvairiomis priklausomybėmis, valgymo sutrikimais, obscesiniu- kompulsiniu sutrikimu. Pirmąjį ligos epizodą (nesvarbu, ar tai būtų depresinis sindromas, ar pakilumo fazė) dažnai išprovokuoja psichotropinių medžiagų vartojimas, stresas.

Bet šis sutrikimas gydomas vaistais, tiesa?

Tikrai taip. Ši liga gydoma vaistais. Negydant žmogus labai kenčia, iškrenta iš socialinio gyvenimo, o be to, negydant prasideda neuronų žūtis – nyksta smegenys. Tad negydant, vyresniame amžiuje jau stebimi smegenų nykimo požymiai, senatvėje- silpnaprotystės požymiai. Ir tai yra būdinga visoms negydomoms psichikos ligoms. Tačiau, nepaisant to, kad liga gydoma vaistais, liga yra lėtinė ir progresuojanti. Tai reiškia, jog neišgydoma, tačiau sistemingai vartojant vaistus ji yra gerai kontroliuojama ir gali būti stebima remisija – ligos simptomų nebuvimas. Žmogus jaučiasi visai neblogai, kurį laiką gerai jaustis gali ir be vaistų, tačiau tuomet kyla grėsmė, jog simptomai sugrįš ir vis tiek vėl reikės vartoti vaistus ir greičiausiai visą gyvenimą.

Jei šeimoje yra žmogus, turintis šį sutrikimą, ką turi žinoti artimieji?

Na, jeigu žmogus yra toje manijos būsenoje, artimieji turėtų neskatinti tos būsenos dar didesnio pakilimo. Tarkime, jeigu jis siūlo kažkur eiti, imtis planų, išmėginti kažką naujo, ekstremalaus ar net pavojingo, reikėtų nereaguoti, atsisakyti, neskatinti ir, žinoma, nedelsiant kreiptis į medikus, ypač, jeigu žmogus pradeda darytis neadekvatus, nebemiega, pradeda vartoti alkoholį. Pats jis nesikreips, nes tuo metu nėra adekvatus, gali būti pavojingas ir sau, ir kitiems. O jeigu išgyvenamas depresinis laikotarpis, reikėtų būti supratingiems, ir taip pat paskatinti pasirodyti gydytojui.

O siekti karjeros, įsitvirtinti profesinėje aplinkoje su šiuo sutrikimu nėra sudėtinga?

Jeigu žmogus gauna reikiamą gydymą ir sąžiningai vartoja vaistus, jis gali viską daryti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Gali tiek siekti karjeros, tiek turėti draugų, kolegų, būti šauniais šeimos žmonėmis ir panašiai. Tačiau jų gerbūvis turi būti kontroliuojamas vaistais. 

Straipsnis parengtas kartu su www.lsveikata.lt komanda