Psichologė: ilgai trunkantis nerimas dėl karo paveikia ir fizinę sveikatą | Asmens sveikatos klinika | psichoterapijos ir psichoanalizės centras

Psichologė: ilgai trunkantis nerimas dėl karo paveikia ir fizinę sveikatą

  • en
  • Nuotolinės konsultacijos

    Registracija internetu

    Registracija telefonu

    Psichologė: ilgai trunkantis nerimas dėl karo paveikia ir fizinę sveikatą

    Trečiadienis birželio 8, 2022
    Vaida Sukiene
    Medicinos psichologė – psichoterapeutė, kognityvinės elgesio psichoterapijos psichoterapeutė

    Karui Ukrainoje besitęsiant kelis mėnesius, keičiasi ir situaciją iš šono stebinčių lietuvių reakcijos. Pradinis šokas, baimė išgyventi karą atslūgo, tačiau ar galima sakyti, kad su situacija apsipratome, susigyvenome ar netgi tapome abejingi? Psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ medicinos psichologė – psichoterapeutė Vaida Šukienė pasakoja apie ilgai užsitęsusios karo situacijos įtaką mūsų psichikai.

    Stiprias pirmąsias emocijas keičia vertybių permąstymas

    „Vos prasidėjus karui daugelis jautė stiprų nerimą, įtampą, beprasmybę, baimę dėl savo ir aplinkinių saugumo, ateities, labai sustiprėjo išlikimo instinktai. Žmonėms buvo sunku ir toliau užtikrintai gyventi įprastoje sau rutinoje, didelė dalis besikreipiančių pagalbos skundėsi miego sutrikimais. Konsultacijose vis girdėdavome „Negaliu neskaityti naujienų“, „Tai, ką darau kasdien, neturi prasmės“, „Kodėl žmonės gali būti tokie žiaurūs?“. Žmonės išgyveno savotišką sąstingį, kai negalėjo galvoti apie nieką kitą, mintys tarsi atsidūrė tunelyje“, – sako V. Šukienė.

    Tuo metu daug buvo kalbama apie pagalbos sau būdus. Žmonės buvo skatinami riboti informacijos vartojimą, kalbėti su artimaisiais, ventiliuoti emocijas, imtis padedančių dėl saugumo nusiraminti veiksmų (pvz., susikrauti išsigelbėjimo kuprinę, pasiruošti maisto atsargų), tačiau tęsti įprastą gyvenimą. Daliai žmonių užplūdusį stiprų beprasmybės jausmą įveikti padėjo savanorystė, pagalba nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

    Pasak „Asmens sveikatos klinikos“ specialistės, dabar bendraujant su pacientais psichologo kabinete ar konsultuojant internetu jaučiasi karo temos atoslūgis, savotiškas susitaikymas su realybe. Visgi sakyti, kad ši tema visiškai dingo, negalima – psichologė pastebi, kad karo situacija paveikė daugelio žmonių miego kokybę, atsipalaidavimą, prioritetus.

    „Išgyvenus dvi dideles krizes – pandemiją ir besitęsiantį karą Ukrainoje – pasikartojantis reiškinys pacientų tarpe yra esamų prioritetų permąstymas. Kiek man iš tikro svarbūs materialūs dalykai, ar pakankamai laiko skiriu kokybiškam santykiui su šeima? Sunkios situacijos ir stiprūs išgyvenimai skatina permąstyti savo vertybes, tai, į ką nukreipiu savo mintis, energiją,“ – sako V. Šukienė.

    Tokie dvasiniai sukrėtimai gali palaužti arba sustiprinti žmones ir natūralu, kad krizė visada susijusi su tam tikromis permainomis. Toks permainų metas dažnai lydimas nerimo, pasimetimo, galimų scenarijų kūrimo, vengimo priimti sprendimus.

    Užsitęsus neigiamoms reakcijoms gali prireikti specialistų pagalbos

    V. Šukienės teigimu, žmogus krizinėje situacijoje gali būti tam tikrą laiką. Vėliau įvyksta arba prisitaikymas prie egzistuojančios realybės, arba psichinės sveikatos sutrikimas. Reagavimo į krizę būdas priklauso nuo žmogaus amžiaus, turimų psichikos sutrikimų, priklausymo pažeidžiamoms visuomenės grupėms (pvz., jei žmogus jau yra patyręs krizinį įvykį, serga sunkiomis ligomis).

    Normalu, kad krizinėje situacijoje juntamos aštrios emocijos, išgyvenimai laikui bėgant pasidaro nebe tokie ryškūs, tačiau psichologė pataria stebėti savo organizmą. Jei pradedamas jausti diskomfortas, atsiranda netipinės kūno reakcijos, simptomai, vadinasi, patirtas neigiamas krūvis paliko savo pėdsaką ir turime kažką keisti.

    „Pastaruoju metu daug visuomenės narių įvardina, kad išgyvena psichologinę krizę. Tai turi ilgalaikių padarinių sveikatai: didėja depresijos atsiradimo rizika, auga nerimo sutrikimų paplitimas, vis daugiau žmonių pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis. Sumažėjęs darbingumas, konfliktai su aplinkiniais, abejingumas, pasyvumas taip pat gali būti išgyvenamos psichologinės krizės padariniai,“ – sako V. Šukienė.

    Numoti į šiuos padarinius kaip į normą nereiktų. Psichologės teigimu, užsitęsusios krizės gali turėti stipresnių padarinių mūsų psichikai. Psichoterapeuto, psichologo pagalbos pakanka, kai krizė trunka iki dviejų mėnesių, o jai užsitęsus ilgiau kartais gali tekti kreiptis ir į psichiatrus.

    V. Šukienės teigimu, kreiptis į psichikos sveikatos specialistus reiktų, jei:

    Registracija internetu
    Registracija telefonu
    x
    Siekdami pagerinti Jūsų naršymo patirtį lankantis www.asklinika.lt svetainėje, naudojame slapukus (angl. cookies) – tai nedidelės informacijos rinkmenos, kurias jūsų naudojamo įrenginio naršyklė priima iš svetainės kurioje lankotės. Surinkta informacija iš slapukų mums padeda efektyviau nustatyti naršymo įpročius, veiksmus bei nustatymus (pvz., kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), o jums nereikia jų kaskart pasirinkti lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose. Kad interneto svetainė veiktų, nebūtina leisti naudoti šiuos slapukus, bet sutikus su slapukų politika, naršyti jums bus paprasčiau. Išsamesnė informacija suteikiama www.AllAboutCookies.org . Galite ištrinti visus jau esančius jūsų kompiuteryje slapukus, o dauguma naršyklių nustatytos taip, kad slapukai nebūtų įrašomi jūsų įrenginyje. Su slapukais susijusi informacija nenaudojama jūsų tapatybei nustatyti ar kitais nei pirmiau aprašytais tikslais. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje.Sutinku