Vargina konfliktai su vaikais – psichikos sveikatos specialistai siūlo išeitį

Vargina konfliktai su vaikais – psichikos sveikatos specialistai siūlo išeitį

Konfliktai su paaugliais – varginantis, daug kantrybės ir net žinių reikalaujantis „darbas“. Psichikos sveikatos specialistų užimtumas šiuo metu rodo, kad tokio „darbo“ šeimose per pastaruosius porą metų stipriai padaugėjo – nuo jo kenčia tiek paaugliai, tiek jų tėvai. Galiausiai ne visada jis atneša pozityvių vaisių. „Asmens sveikatos klinikos“ socialinės darbuotojos Renatos Kurlytės teigimu, daugybės konfliktų galima būtų išvengti, jeigu būtų ugdomi tinkami tiek vaikų, tiek jų tėvų socialiniai įgūdžiai.

„Paauglius šiuo metu augina tėvų karta, kurie patys mokyklose ar šeimose dažniausiai nebuvo mokyti tinkamai spręsti konfliktų, kaip ir nebuvo ugdomi kiti svarbūs jų socialiniai įgūdžiai. Išmokus tinkamai išklausyti, išsakyti savo nuomonę ar poreikius, pasitikėjimo savimi, bendradarbiavimo ir konfliktų valdymo, didžiosios dalies konfliktų veikiausiai net nekiltų. Vis tik šių įgūdžių lavinimą labai apsunkino pastarieji pora pandeminių metų, tad visos problemos šeimose suopėjo, nuo jų kenčia ir vaikai, ir suaugusieji“, – sako socialinių įgūdžių grupinius užsiėmimus „Asmens sveikatos klinikoje“ vedanti R. Kurlytė.

Žmogui bendravimas būtinas 

Specialistės teigimu, žmogus – sociali būtybė, bendravimas su kitais žmonėmis jam yra būtinas. Pristigus bendravimo ateina liūdesys, nerimas, pradeda lįsti kitos neigiamos emocijos ar net rastis įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai. Dėl to labai svarbu, kad paaugliai turėtų progų gyvai bendrauti su bendraamžiais.

„Bene labiausiai nuo pandemijos nukentėjusi grupė – paaugliai, kurių socialiniai įgūdžiai kaip tik turėtų formuotis bendraujant su bendraamžiais, bet dėl ilgos atskirties viskas tarsi sustojo ar sutriko. Dėl to į kliniką kreipiasi tikrai labai daug paauglių tėvų, kurių vaikai turi elgesio, emocijų sutrikimų, jiems pasireiškia prislėgtos nuotaikos, nerimas, neretai – ir delikventinis elgesys, t. y. konfliktiškas elgesys, mokyklos nelankymas, smulkūs nusižengimai, epizodiškas alkoholio vartojimas“, – vardija R. Kurlytė.

Pasak jos, pastebima, kad jaunesni paaugliai, arba vaikai nuo kokių aštuonerių metų, pasižymi netinkamu elgesiu, susiduria su sunkumais mokytis mokykloje, nemoka tinkamais būdais susirasti draugų. O vyresnius paauglius, jaunuolius, slegia nerimas, depresija. Paaugliai labai dažnai apie savo išgyvenimus vengia pasipasakoti tiek tėvams, tiek bendraamžiams, nes bijo neigiamos reakcijos, nesupratimo, nepriėmimo.

Daugiau saugumo – su nepažįstamaisiais

Socialinės darbuotojos R. Kurlytės teigimu, skamba lyg paradoksas, tačiau dažnai paaugliai, o ir suaugusieji, saugiau jaučiasi kalbėdamiesi apie savo problemas ne su artimaisiais ar draugais, o panašias situacijas išgyvenančiais nepažįstamaisiais. Taigi bendravimas su bendraminčiais, gyvi susitikimai, gali padėti išvengti nemažai vidinių įtampų.

„Visi bijome būti nesuprasti, nepriimti, mums labai reikia priklausymo kokiai nors grupei, ypač kai jautiesi pažeidžiamas. Artimojo nesupratimas skaudina labiausiai, o bet koks palaikymas – net ir iš naujai pažintų bendraminčių – be galo svarbus gijimui bei tolesniam asmenybės augimui. Kartais atviriausi pokalbiai gali vykti tarp menkai vienas kitą pažįstančių žmonių, tačiau suprantančių vienas kitą iš pusės žodžio“, – sako nedideles socialinių įgūdžių ir psichologines grupes su kolegomis „Asmens sveikatos klinikoje“ vedanti R. Kurlytė.

Specialistės vedamose grupėse mokoma įvairių socialinių įgūdžių ar kolektyviai ieškoma psichologinių problemų sprendimo būdų. „Socialinių įgūdžių lavinimo grupėse dalyviai mokosi pasitikėti savimi, reikšti nuomonę – neretą tai darant iš pradžių kausto baimė. Kūrybiškumo, komandinio darbo, bendradarbiavimo – dažnas ir suaugęs kažkodėl yra linkęs vienas spręsti problemas, o mes tariamės, aptariame, kaip kartu galime tai padaryti efektyviau ir gauti geresnį rezultatą. Mokomės konfliktų valdymo technikų – kaip juos spręsti, vieno atsakymo nėra, tai priklauso nuo žmonių susitarimo. Psichologinėse grupėse paaugliai mokosi pažinti, priimti save, atpažinti savo emocijas, pasitikėti savimi, ugdyti empatiją, kovoti su nerimu“, – sako socialinė darbuotoja. Pasak jos, tai įgūdžiai, kurių trūksta ir daugumai suaugusiųjų.  

Pagrindinė žinutė, kurią socialinė darbuotoja R. Kurlytė norėtų perduoti paauglius auginantiems tėvams – nebijoti kreiptis pagalbos, nepriklausomai nuo to, jos reikia jų paaugliams vaikams ar jiems patiems. „Ne visas problemas reikia spręsti vieniems, o tos, kurios susijusios su bendravimu, be bendravimo dažniausiai ir negali būti išspręstos“, – teigia „Asmens sveikatos klinikos“ specialistė.