Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų vėl tvarkotės ir vėl svarstote ar tikrai jo prireiks. Daiktų kaupiasi, vietos mažėja, netvarka didėja. Ar tai jau rodo, kad esate kaupikai? Nebūtinai. Asmens sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė Kristina Lašaitė išsamiai papasakojo apie kompulsinį kaupimo sutrikimą, kaip jį atpažinti ir kaip gyventi su tokiu žmogumi.

– Papasakokite, kada polinkis kaupti daiktus gali tapti liga?

– Polinkis kaupti daiktus gali tapti sutrikimu, arba kitaip kaupimo manija, tuomet, kai namai užgriozdinami daiktais taip, kad jie tampa pavojingi žmonių saugumui ir sveikatai. Pasidaro sunku namuose kaupiamus daiktus suskirstyti į kategorijas ar organizuoti, yra netvarka. Tiems, kurie kaupia, surinktų daiktų kiekis juos išskiria iš kitų žmonių. Daiktų kaupimas ir įsigijimas yra impulsyvus, neplanuotas, o daiktai, kuriuos įgijo kaupiantys žmonės, neturi nuoseklios temos, priešingai nei kolekcionieriai, kurie kolekcionuoja susitekldami į tam tikrą temą.

– Kokie yra pirmieji to simptomai? Kas tai per liga?

– Daugelio daiktų kaupimas ir išsaugojimas, nepriklausomai nuo jų tikrosios vertės, laipsniškas netvarkos kaupimasis gyvenamosiose patalpose ir sunkumai išmesti daiktus paprastai yra pirmieji kompulsinio kaupimo sutrikimo požymiai ir simptomai. Nuolatinis sunkumas išmesti ar atsiskirti nuo daiktų, kyla dėl didelio noro išsaugoti daiktus arba gresiančios nelaimės, nerimu bandant išmesti daiktus susijusios su daiktų išmetimu. Pastebimos būdingos įkyrios mintys ir veiksmai: baimė, kad pritrūks daikto arba prireiks jo ateityje bei nuolatinis šiukšliadėžės tikrinimas, ar nėra netyčia išmestų objektų. O kartais su daiktais sunku išsiskirti, nes jie primena apie laimingesnius laikus arba mylimus žmones. Taip pat žmogaus psichika, mąstymas ir elgesys sutrinka dėl jaučiamo didžiulio nerimo, streso ir baimės prarasti kontrolę, todėl susiformavęs kaupimo mechanizmas padeda jaustis saugiau. Kompulsiniam kaupėjui kiekvienas ir visi daiktai yra vertingi ir suvokiami tarsi kaupiančiojo asmenybės dalis, todėl, susidūrus su grėsme išsiskirti su jais, kaupiantysis patiria didelį nerimą, gali kilti depresija ar noras nusižudyti.Turto kaupimas dėl sunkumų jį išmesti yra susijęs su kančia, o ne prasta motyvacija ar nežinojimu apie poreikį išmesti. Nepaisant grėsmės savo gyvenimo kokybei, žmogus jaučiasi negalintis pakeisti destruktyvaus elgesio.

Kompulsyvus kaupimas yra sutrikimas, kuris gali pasireikšti atskirai arba kaip kito sutrikimo simptomas. Dažniausiai su kaupimu yra susijęs obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas bei depresija. Nors rečiau, bet kaupimo manija gali išsivystyti po galvos traumos bei gali būti susijusi ir su valgymo sutrikimu, Piko liga (ne maisto produktų valgymu), Praderio-Willi sindromu (genetiniu sutrikimu), psichoze ar demencija. Demencijos atveju, kai pradeda kristi intelekto lygis, pažeidžiamos kitos psichinės funkcijos, sutrinka suvokimas, elgesys bei fizinė sveikata. Sergančiajam ima atrodyti, kad kiti jam nepakankamai sumoka, jaučiasi apgautas, apvogtas – atsiranda vadinamasis „nuostolio kliedesys“. Siekdamas susigrąžinti tariamai prarastą turtą, jis pradeda rinkti ir kaupti rastus daiktus. Kaip atsakas į jaučiamą nuostolį išsivysto kompensacinis elgesys.

– Kaip atpažinti kaupiką, be to, kad jo namuose yra pilna daiktų? Kaip tai atsispindi jo išvaizdoje?

– Kompulsinį kaupimo sutrikimą turintys žmonės gali būti ir tvarkingos išvaizdos, tačiau sunkesniais ligos atvejais galime stebėti netvarkingą išvaizdą, neplautus plaukus, purvinus rūbus. Kai kuriais atvejais kaupimas yra dažnai susijęs su savęs nepriežiūra. Šie žmonės dažnai gyvena vieni ar užaugo netvarkinguose namuose ir niekada neišmoko teikti pirmenybės daiktų rūšiavimui.

– Kokios yra šio sutrikimo formos?

– Naujausios išvados rodo, kad kaupimas gali būti trijų tipų: grynas kaupimas, kaupimas su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu ir kaupimo manija, pasireiškianti sergant obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Paprastai kaupėjai renka viską, kas jiems atrodo vertinga. Vertinga jiems gali būti seni drabužiai, laikraščiai, maisto pakuotės, užrašai, popieriniai ir plastikiniai maišeliai, kartoninės dėžutės, nuotraukos, namų apyvokos reikmenys, maistas ir drabužiai šiukšlės ar kitos atliekos. Pasitaiko ir gyvūnų kaupimo atvejų.

– Kam tai būdinga labiau: vyrams, moterims, jauniems, vyresniems?

– Kompulsinis kaupimo sindromas dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Dauguma įrodymų rodo, kad vyrai ir moterys serga vienodai dažnai, o vyresni 55–94 metų žmonės serga tris kartus dažniau nei 34–44 metų amžiaus žmonės. Kai kuriems žmonėms šio sindromo simptomai gali būti pastebimi jau vaikystėje ar paauglystėje (nuo 11 iki 15 metų) ir reikštis visą gyvenimą su kiekvienu dešimtmečiu būklei blogėjant, o kai kuriems jie išsivysto tik vidutiniame ar vyresniame amžiuje kaip reakcija į didelį stresą ar praradimus.

– Kas patenka į rizikos grupę turėti šį sutrikimą?

– Priežastys ir rizika susirgti kompulsiniu kaupimo sutrikimu lemia: genetinis polinkis, jei giminėje yra turinčių ši sutrikimą, jei asmeniui būdingas perfekcionizmas ar neryžtingumas, patirtos psichologinės traumos: mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, iškeldinimas ar turto praradimas gaisro metu. Taip pat žmonės, sergantys kitais psichikos sutrikimais kaip depresija, nerimo sutrikimas, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, turi didesnę riziką susirgti ir kompulsinio kaupimo sutrikimu.

– Kada reikėtų kreiptis pagalbos?

– Pagalbos reiktų kreiptis tuomet, kai daiktų kaupimas kelia pavojų sveikatai, bet ir sukelia sunkumus socialinėse, profesinėse ar kitose svarbiose veiklos srityse: įskaitant saugios aplinkos sau ir kitiems palaikymą, gyvenamosios vietos praradimą, socialinę izoliaciją, nesutarimus su šeimos nariais ir aplinkiniais, finansinius sunkumus. Impulsyvus potraukis kaupti daiktus gali sukelti padidėjusią riziką užkliūti už daiktų, susižaloti įstringant tarp jų ar jiems krentant, padidėja tikimybė atsirasti gaisrui. Taip pat dėl daiktų kaupimo gali būti nerandama laisvos vietos miegoti ar sėdėti savo namuose bei padaro erdvę nenaudojamą pagal paskirtį. Namie palaipsniui atsiranda netvarka, purvas, blogas kvapas ir antihigieninės sąlygos, kas turi įtakos įvairių gyvių (pelių, žiurkių, kirmėlių, tarakonų, blusų, utelių) veisimuisi bei pavojui žmogaus sveikatai.

– Kaip dažnai žmonės kreipiasi pagalbos?

– Dauguma kaupėjų nenori kreiptis pagalbos. Jie nenori keisti savo elgesio ir nenori paleisti savo turto. Pokyčių idėja šiems asmenims sukelia didžiulę baimę ir nerimą. Dažniausiai kreipiasi artimieji, kurie būna susirūpinę sergančiojo sveikata arba pavargę nuo netvarkos namuose, antisanitarinių sąlygų.

– Kaip padėti artimam, jei įtari, kad jis turi tokį sutrikimą?

– Jei jūs ar jūsų artimas žmogus turi kaupimo sutrikimo simptomų, kuo greičiau pasitarkite su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Vienas geriausių būdų padėti kaupėjams yra lėtai ugdyti pasitikėjimą ir organizavimo įgūdžius, kartu padėti tvarkytis. Taip pat gali padėti kantrybė, nesmerkiantis elgesys ir aiškus parodymas kaupėjui, kad jie gali kontroliuoti, kas nutinka jų pačių daiktams. Artimieji kartais prisiima atsakomybę už problemą, sukviesdami valytojų komandą, kad išvalytų kaupiančiojo namus. Paprastai tai yra neveiksminga.

– Ko nedaryti? Ar galima imti ir pačiam išmesti visus nereikalingus daiktus?

– Paprastai priešinamasi artimųjų, socialinių darbuotojų ar psichikos sveikatos specialistų pagalbai susitvarkyti, slapstomasi, meluojama, neįsileidžiama į namus ir pan. Pastebėta, kad prievartinė pagalba nėra veiksminga. Asmuo patiria didžiulį stresą valymo proceso metu ir po jo, kai jam arba jai atimama visa kontrolė. Problema, kai ji bus „išspręsta“, vėl prasidės, nes kaupiančiojo mintys ir elgesys nepasikeitė priverstinio valymo metu. Vienintelis pasikeitimas yra tas, kad asmuo patyrė stiprų emocinį sužalojimą ir greičiausiai yra emociškai blogesnėje vietoje. Net jei namai prievarta sutvarkomi, kaupėjas vėl skuba juos užpildyti, taip mažindamas didžiulį stresą bei nerimą. Todėl, anot specialistų, tvarkymosi procesas turi vykti pamažu, kartu su kaupėju ir nieko neišmetant be jo žinios.

– Kokie yra gydymo būdai?

– Kompulsinio kaupimo sutrikimas gydomas psichoterapija, gyvenimo būdo pakeitimu bei medikamentais. Pastebima, kad gydymas antidepresantais gali palengvinti simptomus, tačiau pagrindinis kaupimo sutrikimo gydymas yra individuali psichoterapija. Kognityvinė elgesio terapija visų pirma laikoma aukso standartu gydant šį sutrikimą, kuomet daugiausia dėmesio skiriama klaidingo ir neracionalaus mąstymo keitimui, susijusio su daiktų kaupimu, organizavimu ir šalinimu. Taip pat taikomas ir motyvacinis interviu, kuris padeda asmenims suderinti savo elgesį su savo tikslais, taip padidindamas motyvaciją atlikti reikiamus pokyčius. Įgūdžių mokymas moko priimti sprendimus, spręsti problemas ir organizuoti.

– Kaip dažnai žmonės nuo to pasveiksta?

– Gydyti kaupimo sutrikimus nėra lengva, net kai žmogus yra pasirengęs ieškoti pagalbos, tačiau tai galima įveikti. Taikant kognityvinę elgesio terapiją terapeutas padės žmogui suprasti, kodėl sunku išmesti daiktus, ir išsiaiškinti priežastis, kodėl susikaupė netvarka.

Parengta bendradarbiaujant su www.delfi.lt portalu, delfi vaikai redaktore Agne Keizikiene
Straipsnį galite rasti Delfi portale adresu:
https://www.delfi.lt/moterys/naudinga/nemetate-daiktu-nes-gal-prireiks-psichiatre-papasakojo-kada-tai-gali-tapti-rimta-liga.d?id=88229717